Agronomas, diplomatas, rašytojas, dailininkas. Gimė 1876 m. gruodžio 2 d. Saldutiškyje, bajorų Boleslovo ir Anelės Vitkevičiūtės (Stanislovo Vitkevičiaus sesers) Jaloveckių šeimoje Saldutiškio dvare. 1885-1887 m. mokėsi angliškoje mokykloje Sankt Peterburge. 1887-1895 m. mokėsi imperatoriškajame Sankt Peterburgo licėjuje. 1895 m. pradėjo mokytis agronomijos ir chemijos Rygos technikos universitete. Mokydamasis universitete priklausė lenkų studentų draugijai Arkonia. Metus stažavosi Štetine. Vėliau studijavo Halėje, Bonos universitete. Be lenkų, rusų ir lietuvių, gerai mokėjo vokiečių, švedų, anglų, prancūzų kalbas. Ilgą laiką M. Jaloveckis dirbo Vilniaus žemės ūkio banke dvarų taksatoriumi, buvo žymus pievų ir durpynų, melioracijos specialistas, gerai pažinęs daugelį Lietuvos dvarų ir parengęs dvarų sodybų akvarelinių vaizdų albumą Wizerunki dworow. Žinomos M. Jaloveckio mokslinės studijos, skirtos gyvulininkystei, pieno pramonei.
1907 m. pabaigoje M. Jaloveckis įsteigė Saldutiškio ūkio draugiją, kurios pirmasis susirinkimas buvo sušauktas 1907 m. spalio 16 d. Jaloveckių dvare. Susirinkime buvo kalbama lietuviškai. Ūkio draugija skatino valstiečius skirstytis vienkiemiais, įsigyti moderniškesnius darbo įrankius, gerinti gyvulių veislę, padėjo apsirūpinti mineralinėmis trąšomis, geresnėmis sėklomis. Pirmojo susirinkimo metu dvarininkas M. Jaloveckis pasakė žodžius: „Aš esmi lietuvis, myliu ir studijuoju lietuvišką kalbą, myliu savo šalį, myliu žmones ir trokštu būti jiems naudingas. To darbo nelaikau sau už nuopelnus, bet tik už pareigą, kaipo Lietuvos sūnus. Jeigu aš kitaip manyčiau, tai man ne vieta Lietuvoje."
Prieš I pasaulinį karą dirbo Rusijos imperijos žemės ūkio ministerijoje, dirbo konsulu Vokietijos imperijoje. M. Jaloveckio prižiūrimas dvaras buvo laikomas vienu iš pavyzdinių Lietuvoje. I pasaulinio karo metu tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, kur turėjo pulkininko laipsnį. Pasibaigus I pasauliniam karui ir prasidėjus Lietuvos ir Lenkijos nesutarimams prisijungė prie Krajovcų organizacijos siekusios vieningos lietuvių, lenkų ir baltarusių valstybės, dalyvavo tiesioginėse derybose su Lietuvos prezidentu Antanu Smetona. Z. Machalinskio memuaruose apie Jaloveckį rašoma, kad šis buvo šokiruotas dėl augančio lietuvių priešiškumo lenkams. Pats Jaloveckis savo memuaruose teigė: Man ir mano bendražygiams, kurie buvo išauginti meilės Lietuvai ir lietuviams dvasioje nauja kryptis yra nepriimtina. Vykstant Lietuvos ir Lenkijos kariniam konfliktui priklausė Vilniaus krašto delegacijai vykusiai pas J. Pilsudskį į Varšuvą prašyti pagalbos kovoje su lietuviais.
Saldutiškio dvarui likus Lietuvos sudėtyje Mečislovas Jaloveckis apsigyveno Varšuvoje, kur dirbo Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje, buvo paskirtas dirbti Dancigo laisvąjį miestą 1919-1920 metais. 1939 m. vokiečiams okupavus Lenkiją išvyko į Jungtinę karalystę, kur dirbo Lenkijos emigracinėje vyriausybėje. Po karo liko gyventi Londone, kur dalyvavo vietos lenkų visuomeniniame gyvenime. Buvo vedęs Juliją Vankovičiūtę su kuria susilaukė sūnaus Andžejaus (1912-1944) žuvusio Varšuvos sukilimo metu ir dukros Kristinos (1914). Lenkijoje išleistos trys jo atsiminimų knygos: „Imperijos pakraštyje", „Laisvas miestas" ir „Requiem dvarininkams". Mirė ir palaidotas Londone 1962 m..
Mečislovas Jaloveckis akvarelėse įamžino daugiau nei 1100 dvarų Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Ukrainoje. Didžioji piešinių dalis nupiešta Londone. Daugiausia piešė iš atminties arba iš dvarų fotografijų. Jaloveckis daug laiko praleido Londono muziejuose, archyvuose, bibliotekose ir dvarų piešinius stengėsi papildyti jų vertybių aprašais, istorija. Jo surinktoje medžiagoje minima apie 6000 su dvarais susijusių pavardžių, tarp jų ir dvarų statytojai bei architektai. Dukra Kristina emigravo į JAV ir išsivežė tėvo darbų archyvą. Mečislovo Jaloveckio darbai saugomi Stanfordo universitete, Kalifornijoje.
Akvarelės iš 2013 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuotos Mečislavo Jaloveckio (1876-1962) akvarelių parodos „Vaikystės metų kraštas".
Šaltiniai: www.wikipedia.org/